Patyčios

ok pradėsiu kalbėt apie tai pirma. netgi toks awesome, draugiškas ir belekaoks lobis kaip aš tokias turėjo. tiksliau turėjhau jas nuo 4 klasės kurios tesėsi na iki kokios 9 klasės. nesakau, kad to nebūdavo ir vėliau, bet kardinaliai sumažėjo kai pakeičiau klasę ir palinką.
niekad to netoleravau ir neketinu to daryti. žinau kaip tai skaudu, bet kai dėl keivkeino ne tokio žodžio jau yra pasakoma "tu nežinai ką aš išgyvenau" tai jau yra gailesčio prašymas. lyg turetum dabar su juo elgtis išskirtinai, kad jis vaikystei ar dabar tai patiria. gerai esi tai išgyvenęs, bet kas to neturėjo tai aš dar nepažįstu. ir sprendimo aš į tai net neįsivaizduoju galimo, kuris tiktų visiems. gal tas atkirtis atgal ar parodymas, kaip nuo to yra juntama butų geriausias dalykas. o ne visi gailesčiai ar dar kas. tai žmogaus juk nesugadina. pavyzdys aš ;D ok čia žiaurus pavyzdys. bet kiekvienas tai patyręs jau turi šiokį tokį apsauginį sluoksnį. ai net nežinau ką čia pripaisčiau. tikiuosi suprasit ;D